Fillimi  Pėr Ne  FAQ  Kontakti me ne 



PĖR NE

Nė pėrpjekje pėr ta ndryshuar efektin destruktiv tė konfliktit dhe tė trashėgimisė sė diskriminimit, lindi nevoja pėr njė process qė tė rregulloj tė drejtat pronėsore dhe banesore.Kjo kėrkon njė kornizė konsekuente ligjore e mbėshtetur mbi tė drejtat e njeriut dhe parimet ndėrkombetare.

Mė 15 Nentor 1999, UNMIK-u miratoi Regulloren 1999/23 pėr ta themeluar Drejtorinė pėr Ēėshtje Banesore dhe Pronėsore DĒBP (HPD) dhe Komisionin pėr Kerkesa Banesore dhe Pronėsore KKBP (HPCC) pėr tė rregulluar tė drejtat banesore dhe pronėsore nė Kosovė dhe pėr tė zgjidhur kontestet lidhur me pronat banesore. DĒBP (HPD) dhe KKBP (HPCC) janė krijuar posaqėrisht pėr tė pasė njė mekanizėm tė paanshėm dhe tė pavarur pėr tė zgjidhur kėrkesat duke pėrdorur ekspertizen ligjore vendore dhe atė ndėrkombėtare.

Puna e DĒBP (HPD) dhe KKBP (HPCC) qeveriset nga Regullorja e UNMIK-ut 2000/60, qe ka hypur ne fuqi me 31 Tetor 2000.

DĒPB (HPD) shėrben pjesėrisht si sekretariat i KKBP (HPCC). DĒBP (HPD) kryen hulumtimin ligjor; pėrgadite kėrkesat; ndėrmjetėson dhe ia dėrgon kėrkesat KKBP-ės (HPCC) pėr shqyrtim. Ajo gjithashtu administron pronat e braktisura banesore ne tėrė Kosovėn. Pėr kėtė shkak ajo ka njė personel prej 200 punėtorėsh, vendor dhe ndėrkombėtar, nėn ombrellen e UNMIK-ut.

KKBP (HPCC) ėshtė njė organ i pavarur gjyqėsor i DĒBP-ės (HPD), aktualisht i pėrbėre nga njė komisioner vendor dhe dy ndėrkombėtare. Vendimet e KKBP (HPCC) janė pėrfundimtare dhe nuk janė objekt i shqyrtimit tė asnjė autoriteti gjyqėsor tė Kosovės. Ato zbatohen nga Drejtorija sipas Regullores 2000/60.

 HPD-organogrami.

Ēfarė nuk ėshtė Drejtorati pėr Ēėshtje Banesore dhe Pronėsore?


DĒBP nuk ėshtė agjencion pėr kthim.

Mandati i DĒBP-sė ėshtė tė zgjidh kontestet ligjore pėr prona tė banimit dhe tė ofroj instruksione tė pėrgjithshme pėr tė drejtat pronėsore nė Kosovė nė pajtim me mandatin e vet. Me zgjidhjen e kontesteve pronėsore, DĒBP gjithashtu kontribuon nė rregullimin e ligjit dhe inkurajon investimet financiare, qė tė dy janė tė njohura si pjesė integrale tė mbėshtetjes sė pėrgjithshme nė zhvillimin e ekonomisė substanciale pėr tė mirėn e Kosovės dhe regjionit nė tė cilėn gjendet ajo.
DĒBP nuk ėshtė pėrgjegjėse pėr promovimin aktiv tė kthimit. Me zgjidhjen e kontesteve tė pronave tė banimit DĒBP ju lejon atyre, tė cilėt pėr shkaqe tė ndryshme kanė humbur tė drejtėn e tyre pronėsore, qė tu njihet e drejta e tyre. Ndonėse kjo aktualisht ndikon nė kthim, kjo kryesisht mbėshtetet nė dėshirėn e paraqitėsit tė suksesshėm dhe nė zhvillimet politike.

DĒBP nuk ėshtė organizatė pėr pėrkujdesje humanitare/sociale.

DĒBP nuk mund t’ua ndajė pronat qė i ka nėn administrim shoqėrisė nė baza humanitare. DĒBP nuk e ka pėr obligim tu gjej strehim alternativė tė dėbuarve. Mandati themelor i DĒBP-sė nuk ėshtė humanitar, por ligjor: tė zgjidh kontestet e pronave tė banimit dhe tė ekzekutoj ligjin.
Ndonėse disa persona tė cilėt DĒBP duhet ti dėboj i kanė rrethanat pėr keqardhje, duhet tė dihet se DĒBP nuk ka mandat tė adresoj kundėrshtimet nė fushėn e strehimit social dhe/apo raste humanitare. Obligimi i adresimit dhe rregullimit tė strehimit social qėndron nė IPVQ, veēanėrisht te komunat. Ky obligim ėshtė bartur nga UNMIK-u nė IPVQ nė vitin 2000 (shih Rregulloren nr. 2000/45. neni 3.1 K) Duke kujtuar kėtė, dhe duke ditur se numri i kėrkesave pėr riposedim me siguri ėshtė nė rritje tė dukshme, DĒBP ka njoftuar Komunat me faktin se do tė rritet numri i personave tė cilėt do tė kėrkojnė strehim alternativė.
DĒBP ėshtė e pėrgatitur tė mbėshtesė Komunat pėr tė gjetur zgjidhje pėr ata tė cilėt nė mėnyrė tė padiskutueshme jetojnė nė kushte shumė tė vėshtira, pėr shembull, pėrmes planit tė qirasė (strehimi social financiarisht mbėshtetet nga IPVQ). Marrėveshja e bėrė sė fundi mes DĒBP-sė dhe Komunės sė Pejės ėshtė njė shembull i mirė pėr kėtė.

DĒBP nuk ėshtė UN-HABITAT

DĒBP dhe UN-HABITAT (Programi i Kombeve tė Bashkuara pėr zgjidhje humanitare) janė dy organizma plotėsisht tė ndryshėm. UN-HABITAT, gjer nė Nėntor 2002, ishte agjencion implementimi i DĒBP-sė. Gjatė kėsaj kohe ishte lehtėsuar krijimi i DĒBP-sė dhe marrja e implementimit dhe menaxhimit tė operacioneve tė veta. Gjersa UN-HABITAT ėshtė agjencion i pavarur i specializuar i KB, DĒBP ėshtė institucion i veēantė i fushės ekzekutive tė UNMIK-ut, i cili ėshtė krijuar pėr tė zgjidhur kontestet specifike qė kanė tė bėjnė me pronat e banimit nė Kosovė

DĒBP nuk ėshtė mekanizėm pėr kompensim

DĒBP nuk ka mandat tė jap kompensim pėr humbjen apo dėmtimin e pronės. DĒBP nuk ėshtė pėrgjegjėse pėr tė paguar kompensimin e humbjes apo dėmtimit tė pronave dhe/apo tė mirave materiale. Mė tutje nuk ka mandat tė shqyrtoj kompensimin pėr pronat e shkatėrruara. Kėrkesat mbi kompensimin e dėmeve nė prona duhet tė bėhen nė Gjykatat Komunale apo nė instancat vendore qeverisėse.

DĒBP nuk ėshtė agjencion mbi patundshmėrinė

DĒBP nuk ndihmon apo lehtėson shitjen apo blerjen e pronave tė kėrkuara, dhe nuk zhvillon profit nga aktivitetet e veta. .

DĒBP nuk zgjidh tė gjitha llojet e kontesteve pronėsore

DĒBP nuk zgjidh kontestet qė kanė tė bėjnė me pronat komerciale dhe bujqėsore; e as nuk merret me problemet kontraktuese apo kontestet kufitare. DĒBP nuk do tė dėboj banorin aktual nga prona e kėrkuar e blerė pas 24 Marsit 1999. Drejtorati nuk ka juridiksion mbi kėto raste, tė cilat janė nėn juridiksionin e Gjykatave Komunale. Drejtorati merret vetėm me konteste tė kategorive shumė specifike qė kanė tė bėjnė me pronėn private tė banimit. Juridiksioni i tij kufizohet nė:
1) Humbja e pronės pėr shkak tė ligjeve diskriminuese dhe aplikimit tė tyre qė pėrfshinė periudhėn mes viteve 1989 dhe 1999;
2) Transaksionin joformal tė pronės sė banimit qė ėshtė bėrė nė mėnyrė vullnetare mes 23 Marsit 1989 dhe 13 Tetorit 1999, i cili nuk ėshtė regjistruar pėr shkak tė ligjeve diskriminuese (nuk ėshtė regjistruar transaksioni pėr shkak tė kėtyre ligjeve); dhe
3) Okupimet e paligjshme pas intervenimit tė NATO-sė nė vitin 1999.

Si plotėsim DĒBP ka mandatin tė administroj pronat e lira tė banimit.

 

 

Mbėshtetur nga

©HPD 2004 - Webmaster - Editor

Foreign Affairs-Canada Ministry of Foreign Affairs-Finland Foreign Affairs-Germany Foreign Affairs-Ireland Ministry of Foreign Affairs-Norway Foreign Affairs-Switzerland U.S Department of State   European Union Kosovo Force OSCE UNMIK